Nors rūko žibintų naudojimas aiškiai apibrėžtas Kelių eismo taisyklėse (KET), kad juos galima naudoti tik esant blogam matomumui arba kai nešviečia priekinis kairysis žibintas, tačiau nemažai Lietuvos vairuotojų juos naudoja ne pagal paskirtį – esant geram matomumui tiek dienos, tiek ir nakties metu. LRT.lt kalbinti ekspertai pabrėžia, kad netinkamas rūko žibintų naudojimas yra ne tik pavojingas, bet ir ekonomiškai nenaudingas.
Savaitgalį tragiškai pasibaigusi avarija kelyje Vilnius-Panevėžys, kurios metu susidūrė keturi lengvieji automobiliai ir autobusas, galėjo kilti dėl rūko, slidžios kelio dangos ir nesaugaus vairuotojų pasirinkto greičio.
Rūkas vairuotojus lydėjo visą šį savaitgalį, todėl tvarkingai veikiantys rūko žibintai itin pravartūs esant tokioms eismo sąlygoms.
Automobilių apžvalgininkas ir keliautojas Jurgis Paplaitis pastebi, kad per pastaruosius 15 metų vairuotojų įpročiai pasikeitė ir rūko žibintai be reikalo naudojami vis rečiau. Tačiau tokių vairuotojų vis dar pasitaiko. Pašnekovas nesupranta, kodėl vairuotojai taip daro, nes netikslingas jų naudojimas jokios naudos neteikia. Priešingai – tai netgi nenaudinga.
„Naudoti juos dienos metu – visiškai beprasmiška. Rūko žibintai šviečia kitaip nei, pavyzdžiui, artimųjų šviesų. Jų principas toks, kad esant rūkui kuo geriau būtų apšviestas kelkraštis. Jie nukreipti į apačią, todėl prie reikšmingo kelio apšvietimo į priekį neprisideda.
Taip pat rūko žibintai naudoja labai daug energijos, todėl nelogiška važinėti juos įsijungus, nes automobilis naudoja ir daugiau degalų“, – kodėl nemato prasmės naudoti rūko žibintus pasakoja J. Paplaitis.
Naujus automobilius nuolat išmėginantis ekspertas prognozuoja, kad apie tokią problemą kaip netinkamu laiku naudojami rūko žibintai netrukus turėtume pamiršti, nes jų tiesiog nebeliks. Vis daugiau naujų automobilių naudoja LED technologijos žibintus, kurie veikia taip, kad papildomų rūko žibintų nebereikia.
„Manau, kad bet kokiu atveju po penkerių metų tokia diskusija taps nebeaktuali, nes populiarėja segmentais šviečiantys LED žibintai. Tokie žibintai prisitaiko prie aplinkos, keičia intensyvumą ir apšvietimo kampą, atsižvelgiant į eismo sąlygas, todėl ir atskiri rūko žibintai nebereikalingi“, – LRT.lt sako J. Paplaitis.
Lietuvos kelių policijos pareigūnai taip pat pastebi gerėjančias tendencijas keliuose.
„Pastebime, kad keliuose tikrai mažiau vairuotojų naudojančių rūko žibintus ne pagal paskirtį. Manome, kad nemažai įtakos tam turėjo dienos šviesos žibintai, kurie gamykliškai montuojami į beveik visus naujesnius automobilius. Taip pat kai kurie vairuotojai sumontuoja papildomus LED žibintus, kurie ir gražiau bei ryškiau šviečia, ir naudoja mažiau energijos“, – LRT.lt teigia policijos atstovai.
Tačiau nedrausmingų vairuotojų vis dar pasitaiko. Dažniausiai jie teisinasi tuo, kad nepastebėjo, jog važiuoja su įjungtais rūko žibintais. Jaunesni vairuotojai mano, kad su įjungtais rūko žibintais jų automobilis atrodo gražiau. Tačiau ir nepastabumas, ir grožis gali kainuoti.
„Atsakomybė už netinkamą rūko žibintų naudojimą atskirai nenumatyta. Taikoma Administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 8 dalis, kuri sako, kad KET pažeidimai, išskyrus šiame kodekse numatytuosius, užtraukia įspėjimą arba baudą vairuotojams nuo 10 iki 12 eurų“, – perspėja pareigūnai.
Griežti reikalavimai techninių apžiūrų centruose
Pagal Lietuvos techninių apžiūrų centrus vienijančios organizacijos „Transeksta“ turimus duomenis, praėjusiais metais rūko žibintų didelių trūkumų diagnozė buvo nustatyta šiek tiek daugiau nei 4 proc., arba 28 337 automobiliams. „Nedidelių trūkumų“ vertinimo sulaukė panašus tikrintų M1 klasės automobilių skaičius – 29 798 arba 4,2 proc. iš maždaug 704 tūkst. atvykusių į TA centrus.
„Transeksta“ atstovas žiniasklaidai Renaldas Gabartas paaiškino, kokie ir kaip priekinių rūko žibintų defektai vertinami techninių apžiūrų centruose.
„Jei rūko žibintas turi nedidelių šviesos sklaidytuvo defektų ir skleidžiamai šviesai poveikio nėra, tai vertinama kaip nedidelis trūkumas. Jei šviesos sklaidytuvas suskaldytas, žibinte yra kiauryminis pažeidimas ir (ar) fiksuojamas poveikis skleidžiamai šviesai – tai didelis trūkumas.
Nepatikimai ar netinkamai pritvirtintas rūko žibintas – nedidelis trūkumas, tačiau jei dėl šios priežasties yra rizika, kad rūko žibintas gali nukristi arba akinti priešpriešine kryptimi važiuojančius eismo dalyvius – tai vertinama kaip didelis trūkumas“, – LRT.lt paaiškina R. Gabartas.
Techninių apžiūrų centruose priekinių rūko žibintai tikrinami beveik taip pat, kaip ir artimosios šviesos. Tačiau R. Gabartas atkreipia dėmesį, kad netinkamai sureguliuoti rūko žibintai dar nereiškia, kad tai bet kokiu atveju bus traktuojama kaip didelis trūkumas.
„Jei šviesos pluošto riba sklinda per žemai, TA kontrolieriai fiksuos nedidelį trūkumą, o jei šviesos pluošto riba sklis aukščiau nei priekinių žibintų šviesos pluošto ribos – tai didelis trūkumas.
Toks pat vertinimas bus, jei rūko žibinto skleidžiamos šviesos spalva arba ryškumas, žibinto padėtis, išdėstymas, ženklinimas neatitinka nustatytų reikalavimų ar užfiksavus neveikiantį rūko žibintų jungiklį“, – priduria R. Gabartas.
Ekspertas pabrėžia, kad KET labai aiškiai apibrėžia, jog rūko žibintus galima naudoti tik tuomet, kai dėl rūko matomumas yra mažesnis nei 300 metrų, kai lauke migla ar stipri liūtis, bet naktis nėra traktuojama kaip blogo matomumo sąlyga, todėl naudoti rūko žibintus nakties metu – draudžiama. Ekspertas paaiškina ir tai, kodėl blogai veikiantys rūko žibintai gali būti pavojingi kitiems vairuotojams.
„Netinkamai sureguliuoti rūko žibintai gali iš tiesų stipriai akinti. Taip nutinka tiek prasilenkiant priešpriešais važiuojantiems automobiliams, tiek spiginant į galinio vaizdo veidrodėlį. Dėl šių dalykų iškyla grėsmė, kad akinamas vairuotojas neadekvačiai įvertins situaciją, laiku nepastebės jo judėjimo trajektorijoje esančių kliūčių ir pan.“ – tikina R. Gabartas.
Galinis rūko žibintas – privalomas visiems automobiliams
Priekinius rūko žibintus turi ne kiekvienas automobilis. Tuo metu bent vienas galinis – privalomas kiekvienam Europoje registruojamam automobiliui.
Galinis rūko žibintas šviečia ryškia raudona spalva ir esant rūkui iš paskos važiuojančiam vairuotojui padeda geriau matyti priekyje esantį automobilį, nesvarbu, ar jis važiuoja, ar yra sustojęs.
Atliekant automobilio techninę apžiūrą, kontrolieriai atsižvelgia į galinių rūko žibintų veikimą. Jei galinis rūko žibintas neveikia – tai yra didelis trūkumas.
„Daugeliu atvejų automobiliai turi po vieną galinį žibintą, montuojamą kairėje kėbulo pusėje. Kai kurie automobiliai turi du rūko žibintus ir abu jie privalėtų degti tuo atveju, jei ir dešinysis yra visiškai paruoštas naudojimui“, – pabrėžia R. Gabartas.
Lrt.lt
